Tarpukariu rengtas Lietuvos čempionatas. Pirmais sezonais pirmenybėse dalyvavo tik Kauno komandos, 1924-1930 m. komandos varžėsi atskirose apygardose, o apygardų nugalėtojai kovojo dėl čempiono vardo. Organizuotos Kauno apygardos, Klaipėdos krašto, Šiaulių apygardos (išskyrus 1924 ir 1929 m.) pirmenybės, 1930 m. sukurta ir Sūduvos zona. 1926-1927 m. Klaipėdos krašto pirmenybių nugalėtojas pusfinalyje susitiko su Klaipėdos provincijos pirmenybių nugalėtoju (abu kartus Pagėgių „Sportverein“).
1930-1934 m. pirmenybės organizuotos vieningos lygos formatu. 1935 m. pirmenybės organizuotos 7 zonose pagal apygardas, čempionas išaiškintas apygardų nugalėtojų turnyre. 1936 m. organizuotos sutrumpintos vieno rato varžybos vieningos lygos sistema, o nuo 1936 m. vidurio varžybos pradėtos organizuoti sistema ruduo-pavasaris.
Tarpukario čempionatuose dominavo Kauno ir Klaipėdos komandos.